Ketvirtadienį nuotoliniu būdu surengta Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto (LKSK) ataskaitinė konferencija, kurioje buvo pristatytos Vykdomojo komiteto praėjusių metų veiklos, taip pat Revizijos komisijos ataskaitos.
Abiems delegatai pritarė vienbalsiai.
Didžiausio dėmesio sulaukė LKSK prezidento Edvino Kriūno metinis pranešimas: „Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas tokių metų, kokie buvo 2020-ieji, neturėjo per savo netrumpą –30 metų gyvavimo istoriją. Dėl pasaulį užklupusio koronaviruso ir paskelbtos pandemijos mūsų bendruomenės (kaip ir kitų Lietuvoje) sportinis gyvenimas buvo, ir tebėra, suvaržytas. Todėl nuo kovo mėnesio apie planuotų 2020-ųjų varžybų, turnyrų, čempionatų vykdymą teko spręsti atskirai. Kad mūsų žmonės turėtų sporto, kai kurias pirmenybes nukėlėme, kai kurias vykdėme pagal šalies vyriausybės nurodytą tvarką. O mažiausiai svarbias ir didesnės rizikos grupės žmonių varžybas teko net atšaukti. Tokie sprendimai nebuvo malonūs mums patiems. Tačiau tokia realybė ir buvome priversti taip elgtis. Kokie metai bebuvo, tačiau gyvavome, vystėme veiklą ir net turime kuo pasidžiaugti.
Metus pradėjome paspaudę rankas su bendrovės „Arimex“ direktoriumi Gražvydu Jukna. Po to, kai buvo pasirašyta sutartis, „Arimex“ tapo generaliniu Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto rėmėju iki 2020 metų pabaigos. Sausiui baigiantis Vilniaus Rotušėje surengėme ypatingą LKSK 30-mečio šventę, į kurią atvyko daug garbingų svečių. Tarp jų –Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmoji valstybės ponia Diana Nausėdienė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Oficialios ceremonijos metu pagerbti ne tik sportininkai ir treneriai, visame
pasaulyje garsinę Lietuvos vardą, bet ir žmonės, savo darbais prisidėję prie komiteto vizijos puoselėjimo. Už gyvenimo nuopelnus, už kurčiųjų sporto puoselėjimą ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje buvo pagerbtas LKSK garbės prezidentas Aleksas Jasiūnas. Už ypatingą kurčiųjų sporto palaikymą apdovanota Prezidentė D. Grybauskaitė. Už nuopelnus sportui ir šalies vardo garsinimą pagerbtos 1993 metų Sofijos kurčiųjų žaidynių šalies moterų krepšinio rinktinės narės. Jų iškovoti medaliai buvo pirmieji kurčiųjų žaidynėse Lietuvai atgavus Nepriklausomybę. Už ypatingus nuopelnus sportui ir Lietuvos vardo garsinimą apdovanoti: Tomas Kuzminskis, Robertas Puzinas, Larisa Voroneckaja ir Sonata Bareikienė, už svarų indėlį Lietuvos kurčiųjų sportui pagerbti badmintono, krepšinio ir orientavimosi sporto treneriai Antanas Narvilas, Algimantas Šatas, Jurgis Mertinas. Pasidžiaugti turėjome kuo –per LKSK istoriją kurtieji sportininkai iškovojo daugiau nei pusšimtį medalių. Šiais rezultatais galime didžiuotis ne tik savo bendruomenėje, bet ir plačiojoje visuomenėje. Už ilgametį ir nenutrūkstamą bendradarbiavimą apdovanojimas buvo įteiktas Lietuvos kurčiųjų draugijai, už pagalbą kurtiesiems sportininkams padėka įteikta bendrovės „Euloto“ vadovui Mantui Lebedžinskui.
Netrukus loterijas organizuojanti bendrovė „Euloto“ pasirašė naują bendradarbiavimo su LKSK ir Kurčiųjų sporto rėmimo sutartį, taip pat kurtiesiems sportininkams sutiko padėti didžiausias optikos tinklas Lietuvoje „Optikos pasaulis“. Tad per metus pavyko mūsų veikla sudominti tris bendroves, kurios tapo rėmėjomis. Kol dar nenujautėme kas laukia artimoje ateityje, Lietuvos kurtieji sporto mėgėjai smagiai sudalyvavo LTeam žiemos festivalyje, vasario pirmosiomis dienomis vykusiame Druskininkuose. Dar paskutinį žiemos mėnesį Šiauliuose surengėme Lietuvos kurčiųjų šachmatų čempionatą, kuriame nugalėtojus nustatėme tarp suaugusiųjų ir jaunimo iki 19 metų. Prie šachmatų lentų rymojo rekordinis skaičius dalyvių. Jei anksčiau varžydavosi apie 20-25 šachmatininkus, tai į Saulės miestą susirinko net 36. Po to vyko smiginio čempionatas Kaune, kuriame akies ir rankos taiklumą demonstravo visų Lietuvos kurčiųjų sporto klubų nariai.
Renginių planas dėl koronaviruso pandemijos ėmė strigti kovo mėnesį. Turėjome atidėti moterų ir trijulių krepšinio, stalo teniso, plaukimo, badmintono čempionatus, Lietuvos kurčiųjų moksleivių žaidynės. Sušvelninus draudimus, vasarą pavyko įgyvendinti du puikius sumanymus –birželio mėnesį Kelmės rajone surengėme Lietuvos kurčiųjų vasaros žaidynes, o rugpjūčio –Klaipėdos rajone –pirmą vaikų vasaros stovyklą. Į „Sedulos“ poilsiavietę, šalia Tytuvėnų, susirinko beveik150 sporto mėgėjų iš kone visų Lietuvos kampelių. Aktyvaus poilsio šventė vyko už Švietimo, mokslo
ir sporto ministerijos Sporto rėmimo fondo, Neįgaliųjų reikalų departamento bei Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto lėšas. Taip pat šias žaidynes surengti padėjo generalinis rėmėjas –bendrovė „Arimex“. Daug džiaugsmo ir malonių akimirkų 3-9 metų vaikučiams suteikė pirmą kartą organizuota vasaros stovykla „Vaikų fizinis aktyvumas“. Pavadinimas pasako, kad čia mažieji ne tik ilsėjosi. Jie savaitę aktyviai judėjo: žaidė, mankštinosi, sportavo gražiame Klaipėdos rajono kampelyje –prie Minijos upės esančioje „Rūgpienių kaimo“ poilsio ir pramogų sodyboje. Taip pat keliavo –aplankė „Dinozaurų“ parką, Klaipėdos delfinariumą. Jei ne projektas, kurį finansavo Neįgaliųjų reikalų departamentas, stovyklos nebūtų pavykę organizuoti. Labai svarbi buvo ir rėmėjų –„Arimex“, „Optikos pasaulio“, „Euloto“ –parama. Tikimės, kad ir šįmet kurtiesiems vaikučiams pavyks surengti kažką panašaus. Vaikų stovykla –tai labiausiai džiugus metų akcentas. Atšaukus pavasarinį karantiną, pirmosios mūsų varžybos buvo surengtos Palangoje. Liepos mėnesį Baltijos pajūryje tris dienas vyko paplūdimio tinklinio čempionatas, kuriame varžėsi vyrų, moterų ir mišrūs dvejetai. Rugsėjį Šiauliuose išdalijome Lietuvos kurčiųjų lengvosios atletikos čempionato medalius, Vilniuje surengėme vyrų trijulių (3×3) krepšinio čempionatą. Labiausiai įtemptas buvo spalis, nes šį mėnesį vyko ne tik planuotos, bet anksčiau turėjusios vykti pirmenybės. Pirmosiomis dienomis mūsų greitakojai išmėgino jėgas kurčiųjų rudens kroso pirmenybėse ir Lietuvos orientavimosi sporto čempionate.
Mėnesiui įpusėjus Kaune vyko Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto krepšinio taurės turnyras, kuriame žaidė keturios komandos, o sostinėje organizavome badmintono vienetų pirmenybes. Dar Kaune trijulių krepšinio pirmenybėse kovojo jaunuoliai iki 18 metų. Spaliui baigiantis tinklinio mėgėjai Klaipėdoje išsiaiškino geriausiuosius mišrių komandų čempionate. O Kleboniškio miške ir Kauno mieste buvo surengti Lietuvos kurčiųjų orientavimosi sporto čempionatai ilgoje ir sprinto trasose. Spalio mėnesį sezoną pradėjo ir Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vyrų ir moterų krepšinio komandos. Vyrai kovas pradėjo Regioninės krepšinio lygos (RKL) B divizione, moterys –„Patriotės“, Lietuvos moterų krepšinio B divizione. Paskutines varžybas, kurias dar galėjome surengti 2020-aisiais, tai –Lietuvos vyrų krepšinio čempionatas. Vilniuje, „Ekinstos“ sporto salėje, laikantis reikalaujamo saugumo, rungtyniavo keturios komandos. Kitus renginius, dėl karantino, teko organizuoti nuotoliniu būdu. Tokiu būdu kurčiųjų bendruomenės nariai dalyvavo nuotoliniame seminare „Savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymas“, kurį finansuoja Neigaliųjų reikalų departamentas, o vedė trys žinomi Lietuvos sportininkai –bėgikė Eglė Balčiūnaitė ir ėjikė Brigita Virbalytė bei irkluotojas baidarininkas Ričardas Nekriošius. Prieš Kalėdas vyko mūsų bendruomenės narių nuotoliniai mokymai: „Kvalifikacijos tobulinimo seminaras sportininkams, siekiantiems dvikryptės karjeros“. Juos finansavo Sporto rėmimo fondas, o patirtimi dalijosi penkiakovininkas Justinas Kinderis ir ėjikė B. Virbalytė.
Reklama ne tik klausos aparatams, bet ir kurčiųjų sportui, tapo lapkričio mėnesį pasirodęs reklaminis filmas, kuriame Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vadovas dalijosi prisiminimais, kokie anksčiau buvo dideli ir nepatogūs klausos aparatai. Gerai sumontuotas filmas tapo reklaminiu ir kurčiųjų sportui. Tad galimybė filmuotis jame ir pastangos davė dvigubus vaisius.
Liepos pradžioje surengtoje ataskaitinėje konferencijoje buvo konstatuota, kad kurtieji atletai yra geriausiai Lietuvos garbę svarbiausiose neįgaliųjų pasaulio ir Europos čempionatuose ginantys žmonės su negalia. Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas pagal sportuojančius narius, tarptautinėse arenose laimėtus medalius ir pagal visus kitus rodiklius yra akivaizdžiai didžiausia neįgaliųjų sporto organizacija šalyje. Tai tarsi įpareigojimas būti lyderiais. Ir džiaugiuosi, kad mes jais esame. Tačiau negalime stabtelti, be to reikia ieškoti būdų dar labiau garsinti kurčiųjų sportą.
Šie metai –irgi nepaprasti. Laukia daug iššūkių, daug nežinomybės. Vargu, kas galėtų pasakyti, kokia padėtis bus dėl pandemijos, kiek grius ar bus įgyvendinti planai, surengtos mūsų bendruomenės varžybos. Tad nenorėčiau skubėti, užbėgti situacijai už akių ir kalbėti apie ateitį. Tiesiog reikia saugotis mums patiems ir tikėtis, kad koronavirusas bus sutramdytas, mūsų, Lietuvos ir Pasaulio sportinis gyvenimas stabilizuosis“.