Pasaulio kurčiųjų moterų paplūdimio tinklinio čempionato bronzos medalininkės Birutė Aleknavičiūtė, Ingrida Milkintaitė, jų treneris Paulius Matulis bei komandą lydėjęs ir ja rūpinęsis Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto generalinis sekretorius Marius Minkevičius sekmadienio pavakarę grįžo į Lietuvą. Mus nudžiuginusias tinklininkes pasitiko Edvinas Kriūnas. LKSK prezidentas kartu su gražiais žodžiais grįžusiesiems įteikė puokštes gėlių. „Dabar galiu pajuokauti, kad čempionatui prasidėjus mūsų tinklininkės daug ką darydavo atvirkščiai tą, ką pasakydavau prieš rungtynes. Tai, galvojau, reikia sakyti atvirkščiai, jog žaistų taip, kaip reikia, – linksmas ir atviras buvo prizininkių treneris P. Matulis. – Planai visose varžybose buvo, tačiau jie ne visuomet buvo vykdomi. Merginos kovos įkarštyje užmiršdavo ką reikia daryti. Finale tinklininkės susikaupė ir išpildė beveik viską, ką buvau sakęs. Mūsų varžovės dėl bronzos medalių lenkės išvakarėse labai gerai žaidė su ukrainietėmis. Labai geras mačas buvo man, nes pamačiau visas varžovių žaidimo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Pralaimėjimas pusfinalyje Lenkijos žaidėjas, tikriausiai, sukrėtė. Nes joms buvo skirtas didelis dėmesys. Lenkų moteris taip pat spaudė dėmesys, kad jos vienintelės gali laimėti medalį savo šaliai. Malonu, kad lemiamoje kovoje mūsų žaidėjos susitvarkė su įtampa, su sirgalių spaudimu. Ir labai svarbu buvo varžybų metu neduoti lenkėms vilties išsigelbėti. Tuomet jas būtų buvę sunku sustabdyti. Sutarėme, kad padarius dvi klaidas iš eilės, imsime minutės pertraukėlę, kad nebūtų didesnių duobių. Laimėjome, galime sakyti, neplanuotus medalius, nes pastaraisiais metais kitose šalyse užaugo nauja jaunų tinklininkių karta, kuri keičia buvusias lyderes. Pats kurčiųjų paplūdimio tinklinis sparčiai progresavo. Stiprios ekipos užaugo Ukrainoje, Čekijoje, toje pačioje Lenkijoje, kitose šalyse. Laimėti vyresnio amžiaus lietuvėms tampa vis sunkiau. Gal todėl medaliai iškovoti Lenkijoje ypač brangūs.“